Kas yra įsitikinimai ir kaip juos pakeisti

Įsitikinimai - tai dalykai, kuriais mes tikime. Tai tarsi kelrodis, vedantis tam tikru keliu. Jie veikia kiekvieno elgesį ir valią, jiems nereikia motyvacijos, nes jų galia tokia stipri, kad jie visiškai užvaldo visą mūsų esybę.

Deja, ne visi įsitikinimai teisingi ir naudingi. Būtent dėl tokių žmonės klysta. Įdomiausia, kad jie net nesuvokia, kodėl taip daro. Jie nesupranta, kas juos verčia elgtis vienaip ar kitaip, reaguoti į situacijas tam tikru būdu ir apskritai kurti vienokį arba kitokį gyvenimą. Todėl vienas iš svarbiausių gebėjimų šiuolaikiniame pasaulyje yra gebėjimas keisti savo įsitikinimus.

Bet kaip juos atpažinti, kad pakeisti? Šiame straipsnyje jūs sužinosite, kokių įsitikinimų būna ir kaip jie formuojasi. Tai jums padės identifikuoti savo pačių įsitikinimus ir pradėti su jais efektyviai dirbti.

Fiksuoti įsitikinimai

Nors kai kurie specialistai teigia, kad žmoguje galima viską pakeisti, vis dėlto yra įsitikinimų, kurie sunkiai pasiduoda korekcijoms. Bet koks bandymas juos paneigti gali sukelti didelį pasipriešinimą ir net konfliktą. Todėl su šios kategorijos įsitikinimais geriau dirbti kartu su specialistu (pavyzdžiui, asmeninio koučingo sesijose). Koučeris pamatys galimą konflikto tašką ir neleis jam išsiliepsnoti. Be to, asmeninių konsultacijų metu naudojamos netraumuojančios technikos, kurios taktiškai ir tausojančiai veikia žmogaus mąstyseną ir jo pasąmonę. Taigi, sąlyginai šios rūšies įsitikinimus mes pavadinsime "fiksuotais" ir paliksime juos specialistams.

Kitus įsitikinimus galima keisti ir savarankiškai.

Prisitaikantys įsitikinimai

Įsitikinimai neturi atspalvių, jie juodi arba balti. Todėl kai kažkas kėsinasi juos pakeisti, žmogus stipriai priešinasi. Kita vertus, jeigu įsitikinimus keisti iš lėto, jis priima tai lojaliai. Taip išvengiama "prievartos", o naujos vertybės tampa asmeninės patirties dalimi.

Koučeriai mano, kad prisitaikantys įsitikinimai tarsi plastilinas - juos galima keisti, papildyti naujomis koncepcijomis, išvalyti nuo senų. Tarp kitko, prisitaikantys (arba adaptyvūs) įsitikinimai glaudžiai susiję su mokymosi - vos tik pakeitę požiūrį į mokslus, jūs gebėsite mokytis žymiai efektyviau.

Kaip tai panaudoti praktiškai? Jeigu jūs norite keisti savuosius įsitikinimus, pasistenkite išsiaiškinti, kokie jie: fundamentalūs ("fiksuoti") ar prisitaikantys?

Užduokite klausimą: "Kas bus, jeigu aš laikysiuosi nuostatos, kad..." Jeigu atmetimas kategoriškas ir emocingas, didelė tikimybė, kad tai "nekintamas" įsitikinimas. Jeigu jūs manote, kad dėl jo gyvenime turite problemų, geriau kreiptis į specialistą. Jeigu klausimas jūsų neerzina arba erzina, bet jūs iš principo sutinkate, kad kažkur esate neteisūs, vadinasi tai prisitaikantis įsitikinimas ir jį galima keisti. Pavyzdžiui, jūs sutinkate, kad kiekvienas žmogus pats atsakingas už savo gyvenimą. Bet tuo pačiu nuoširdžiai kaltinate valdžią (viršininką, lietų, ufonautus) dėl savo nelaimingo gyvenimo. Arba kitas pavyzdys: moteris nori patikti vyrui, o jis ją ignoruoja. Tuomet ji pradeda ant jo pykti, nors supranta, kad jis neprivalo daryti taip, kaip ji nori. Užsibuvęs iš vaikystės įsitikinimas :"Aš noriu, todėl kad AŠ noriu!" griauna santykius. Tokius įsitikinimus galima ir net būtina keisti, nes taip jūs išvengsite daugybės potencialių konfliktų ir problemų ateityje.

Pakeisti įsitikinimus padeda tam tikri metodai, naudojami koučinge ir psichoterapijoje. Tai gali būti vizualizacijos, meditacijos, afirmacijos arba klausimų metodai. Daugiau būdų pasiūlys koučeris sesijų metu.

Gebėjimas atpažinti įsitikinimus pravers ir bendraujant. Taip, jeigu jūs kalbatės su žmogumi, kurį bandote kažkuo įtikinti, pasistenkite suprasti, kokie įsitikinimai verčia jų laikytis savo pozicijos. Jeigu jie nekintami, geriau diskusiją baigti ir išvengti galimo konflikto. Jeigu įsitikinimai adaptyvūs, naudojamos tam tikros NLP technikos, padedančios rasti su žmogumi ryšį ir bendrą kalbą. To galima išmokti koučingo sesijose arba NLP kursuose.

Ribojantys įsitikinimai

Tai įsitikinimai, kurie mus kažkokiu būdu riboja. Mes kažko nedarome, nesakome ir netikime tuo, kad galime pasiekti tikslą. Tai liečia mūsų požiūrį į save, kitų žmonių ir pasaulio suvokimą. Štai dažniausiai pasitaikančių ribojančių įsitikinimų sąrąšas.

Aš/Aš ne. Žmogus riboja save, priimdamas tam tikrą vaidmenį arba būseną. Pavyzdžiui, jis sako: «Aš buhalteris". Tuo pačiu tarsi deklaruoja, kad "Aš nedirbu su rinkodara ir neturiu net apie tai galvoti".

Aš negaliu. Kaip dažnai mūsų savivertė kenčia nuo to, kad manome, jog kažko negalime. " Aš negaliu dainuoti",- nusprendžiame mes ir visą gyvenimą galime taip ir nepabandyti paimti dainavimo pamokos. Mes net nebandome pakeisti situacijos. O tai reiškia, kad mus veikia įsitikinimas: mes negalime išmokti kažko naujo.

Aš turiu/neturiu. Mes supančioti vertybėmis, normomis, įstatymais ir kitomis taisyklėmis, kurie mus riboja ir nustato, ką turime ir neturime daryti. Jeigu esate įsitikinę, kad "Aš turiu eiti į šį darbą", nekelsite kompetencijos tam, kad gauti darbą, kurio norėtumėte.

Kiti. Mes ribojame požiūrį ne tik į save, bet ir kitus. Jeigu manote, kad konkurentas protingesnis, net nebandysime tuo abejoti. Jūs bijosite mesti jam iššūki ir tuo pačiu neleisite sau tobulėti. Jeigu jums atrodo, kad žmogus egoistas, neprašysite jo pagalbos. O gal būtent šioje situacijoje jis atsiskleistų iš visai kitos pusės?

Kaip atsiranda ribojantys įsitikinimai?

Yra keletas priežasčių, lemiančių ribojančių įsitikinimų atsiradimą:

Asmeninė patirtis. Esminis faktorius, formuojantis įsitikinimus, yra asmeninė patirtis. Mes veikiame, kažkas vyksta, mes darome išvadas. Dažnai tokie įsitikinimai būna naudingi, bet kartais jie stabdo mūsų tobulėjimą.

Auklėjimas. Mes skaitome knygas, klausomės tėvų ir mokytojų, kad suprasti, koks yra pasaulis ir kaip jame elgtis. Tačiau šie žmonės taip pat gali klysti ir formuoti mumyse tokius pačius ribojančius įsitikinimus, kurie yra pas juos.

Klaidinga logika. Priimant sprendimus, žmonės daro labai daug klaidų, nes netiksliai įvertina rezultatų tikimybę. Mes dažniau formuojame įsitikinimus, paremtus nesąmoningomis viltimis ir baimėmis, negu realybe. Žodis "todėl kad" gali būti pavojingas, nes jį naudojant, mums atrodo, kad turime labai rimtas priežastis tam tikram sprendimui priimti. Bet jis gali būti klaidingas. Kartais mes tiesiog painiojame priežastį su pasekmėmis.

Pasiteisinimas. Žmonės pateisina savo nesėkmes. Šių pasiteisinimų pagrindu dažnai formuojasi ir jų įsitikinimai.

Baimė. Ribojantys įsitikinimai taip pat išauga iš baimės. Kad neskaudėtų, mes susigalvojame "tikėjimą", kuris apsaugo nuo rizikos ir išėjimo iš komforto zonos.

Kaip efektyviai keisti ir kurti įsitikinimus? 3 patikrinti būdai

Varomoji įsitikinimų jėga yra tai, kad jie mums atrodo teisingi. Todėl tam, kad juos pakeisti, išbandykite techniką "O kas, jeigu...". Pakeiskite savo įsitikinimą, įsivaizduodami priešingą rezultatą. Įsijauskite į šią būseną, "įeikite" į kitą ateitį. Gyvenkite su šiuo įsitikinimu valandą, parą, savaitę. Visai greitai paaiškės, kad buvote neteisūs, kai manėte, jos kažko negalite.

Efektyviai keisti ribojančius įsitikinimus ir kurti naujus padeda 3 efektyvios NLP technikos. Išbandykite jas ir pasirinkite tą, kuri patiks labiausiai.

Afirmacijos

Tai naudingi trumpi teiginiai, kuriuos reikia kartoti kasdien po keletą kartų. Kad afirmacijos suveiktų, jas reikia kartoti ganėtinai ilgą laiką. Palaikydami psichologinę formą, daugelis kartoja jas visą gyvenimą.

Situacijų ir afirmacijų pavyzdžiai:

• Tikimybė (Aš negaliu). Sakykite sau: «Tai gali suveikti. Todėl aš pabandysiu». Šiuo teiginiu keičiame ribojantį įsitikinimą "Aš nesugebėsiu". Todėl net nebandote. Skatinkite savo smalsumą. Taip, galbūt jums nepavyks tapti garsiu rašytoju (-ja) arba patekti ant Forbes viršelio, bet kodėl nepabandžius? Taip jūs nustosite save kaltinti nuolatiniu įsipareigojimų "būti sėkmingu (-a)" ir tiesiog pradėsite mėgautis procesu.

• Galimybė (Aš nepasitikiu savimi). Sakykite: «Aš galiu tai gauti. Man tiesiog reikia tęsti». Teiginys padeda, jeigu nepasitikite savimi. Tikėjimas - puiki motyvacija kelyje į tikslą. Net jeigu kažkas nesigauna, kartokite šią afirmaciją, kol ji netaps jūsų įsitikinimu.

• Mokymasis (Aš kvailas (-a), negabus (-i)". Sakykite: «Aš protingas (-a). Jeigu daug skaitysiu, sužinosiu daug naujų dalykų". Jeigu laikysite save kvailu arba kvaila, ieškosite pasiteisinimų neveikti, o tai skatina apatiją. Tuo tarpu, jeigu laikysite save protingu (-a) ir gabiu (-a), atsiranda noras padaryti dar vieną žingsnį.

• Bendravimas ("Aš nepasitikiu kitais. Visi kvaili"). Sakykite: «Aš priimu žmones tokiais, kokie jie yra. Šis įsitikinimas padės man turėti daug draugų". Dažnai mes neprisileidžiame svetimų žmonių, manydami, kad jie mums kelia potencialų pavojų. Svarbu pagarbiai žiūrėti į aplinkinius, nebijoti bendrauti - tai teigiamai atsilieps jūsų visuomeniniam gyvenimui.

Klausimai

Kita priemonė dirbti su įsitikinimais yra įgalinti klausimai (ang. Empowering Questions). Į užduodamą klausimą pasąmonė reaguoja kaip į užduotį ir pradeda ieškoti atsakymų. Netrukus situacijai išspręsti atsiranda reikalingi žmonės, aplinkybės ir t.t. Kitaip tariant, būdai ir galimybės, kurių anksčiau nepastebėdavote.

Bet iš kur atsiranda įgalinantys klausimai? Per dieną mūsų galvoje praskrieja milijonas minčių. Ir deja daug iš jų įneša daug destrukcijos ir sumaišties. Pavyzdžiui, "aš negaliu, nesugebu, nežinau, kaip pasielgti" ir panašiai.

Ką reikia daryti? Praktika

Pastebėjus destruktyvų įsitikinimą, pvz.: "aš negaliu", "aš nesugebu", keiskite į klausimą:"O kodėl aš galėčiau/ sugebėčiau?"

Arba kitas pavyzdys: "Manęs niekas nemyli". Paklauskite savęs: "Kodėl esu verta meilės?", "Kaip galėčiau jaustis mylima/-as?"

Rekomenduoju pasidaryti klausimų sąrašą ir juos skaityti ryte tik pabudus, vakare prieš miegą ar bet kuriuo paros metu.

Atsakymai ateina keliais būdais:

1. Tiesiogiai, kaip idėjos

2. Per kitą žmogų ( pvz.: žavingas nepažįstamasis pasakys jums komplimentą)

3. Per veiksmą: veiksmo metu ar kai nueisit kažkur ar padarysite kažką.

Afirmacijų ir įgalinančių klausimų rinkinį jūs galite atsisiųsti ČIA. Tai mano paruoštas rinkinys, kuris padės susitvarkyti su jūsų mintimis ir emocijomis bei puikiai pradėti dieną.

Stiprių pusių sąrašas

Dar vienas būdas pakeisti ribojančius įsitikinimus - stiprių pusių sąrašas. Kaip ir praeitame pratime užrašykite visas savo baimes ir abejones. Tuomet priešais kiekvieną punktą užrašykite priešingą teiginį. Pavyzdžiui:

Aš esu negraži. - Kiekvienas žmogus gražus, nes yra individualus. Mano grožis unikalus ir į nieką nepanašus.

Nemoku uždirbti. - Visi sėkmingi žmonės nuo kažko pradėjo. Aš darysiu viską, kad uždirbti tiek, kiek man reikia ir man pavyks.

Jeigu manysite, kad esate protingi, stiprūs ir pasitikintys savimi, tai pradėsite elgtis taip, tarsi tai yra tiesa. Laikui bėgant jūs tuo patikėsite. Tiesiog neleiskite pripildytoms baimėmis ir abejonėmis mintims veikti jūsų elgesį, kūno kalbą, psichiką ir gyvenimą. TAI TIK MINTYS, IR JAS GALIMA BEI BŪTINA KEISTI.

Taigi, dabar jūs žinote, kokių įsitikinimų būna ir ką su jais reikia daryti. Naudokite afirmacijų, klausimų arba stipriųjų pusių sąrašo metodus ir kurkite savo naują tikrovę. Nes jūs tai galite!

O jeigu norite užsiimti savimi iš esmės arba siekiate greitesnio progreso, pabandykite koučingą. Jis atskleis jūsų potencialą ir padės tiesiog laimingai ir pilnavertiškai gyventi.